Optimization of Ornamental and Garden Plant Assortment, Technologies and Environment: scientific articles (7) 12

Other issues of scientific articles
Lithuanian

.

Editorial Committee

Dr. Valerija Baronienė (Dubrava experimental and training forest enterprise)
Prof. habil. Dr. Jurgis Bučas (Kaunas University of Technology)
Prof. Dr. (HP) Honorata Danilčenko (Aleksandras Stulginskis University)
Doc. Dr. Eugenijus Jonaitis (Lithuanian University of Health Sciences)
Academic Dr. habil. Stasys Karazija (Institute of Forestry, Lithuanian Research Center for Agriculture and Forestry)
Doc. dr. Romualdas Misius (Kauno kolegija / University of Applied Sciences)
Dr. Irma Spudytė(Kauno kolegija / University of Applied Sciences)
Dr. Nerijus Jurkonis (Vytauto Magnus University)
Lecturer Donatas Klimavičius (Kauno kolegija / University of Applied Sciences) (responsible editor)
Rida Ruzgienė (Kauno kolegija / University of Applied Sciences) (responsible editor)
Irena Butanavičienė (Kauno kolegija / University of Applied Sciences) (responsible editor)
Prof. Dr. Ona Ragažinskienė (Vytauto Magnus University, Kaunas Botanical Garden)
Dr. Nobertas Uselis (Institute of Horticulture, Lithuanian Research Center for Agriculture and Forestry)
Lecturer Jonas Vaidelys (Aleksandras Stulginskis University) (managing editor)
Dr. Regina Vasinauskienė (Aleksandras Stulginskis University)

Adress of Editorial Comittee
Gardening and Agrotechnologies Department of Technologies and Landscaping Faculty of Kauno kolegija/University of Applied Sciences
Pramones pr. 22, LT–50387 Kaunas
E.mail.: irena.butanaviciene@go.kauko.lt

Publication type: scientific articles

Title: Optimization of ornamental and garden plant assortment, technologies and environment = Optimization of Ornamental and Garden Plant Assortment, Technologies and Environment

Publisher: Department of Gardening and Agro-technologies of Technologies and Landscaping faculty of Kauno kolegija/University of Applied Sciences

ISSN: 2029-1906 (print); ISSN 2335-7282 (online)

Year of publication (volume) issue: 2016 (7) 12
Articles are reviewed and edited by one peer reviewer and one anonymous peer reviewer.

Articles were published online on 5th May 2016
Reference citations: CAB Abstracts, Global Health, CABI Full Text.


1. 

Straipsnio pavadinimas: Vertingiausi Dubravos arboretumo medžiai ir krūmai

Autoriai (institucija): Valerija Baronienė (Dubravos eksperimentinė-mokomoji miškų urėdija)

Recenzentai (institucija): doc. dr. Laimutis Januškevičius, Kauno kolegija

Anotacija: Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos arboretume nuo 1958 metų auginami šimtų rūšių ir veislių sumedėję augalai. Tarp jų nemažai brandaus amžiaus, žydinčių ir derančių, dekoratyvių introducentų, puikiai prisitaikiusių prie Lietuvos klimato. Po arboretume atliktų tyrimų Augalų genų bankas vertingiausius iš jų – 28 rūšių ir veislių medžius ir krūmus – nutarė siūlyti kandidatais į Lietuvos augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą. Nuolatinė augalų nacionalinių genetinių išteklių komisija 2015 m. nutarė, o Aplinkos ministras įsakymu patvirtino sprendimą nacionalinių genetinių išteklių statusą suteikti 13 rūšių augalams, daugiausia krūmams, o medžių statusas bus svarstomas 2016 metais. Augalų nacionalinių išteklių statuso suteikimas suteiks teisinę apsaugą konkretiems augalams ir padidins galimybes juos plačiau auginti įvairiuose Lietuvos želdynuose.

Raktiniai žodžiai: Dubravos arboretumas, genetiniai ištekliai, medžiai, krūmai.

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda: BARONIENĖ, Valerija. Vertingiausi Dubravos arboretumo medžiai ir krūmai. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 7 (12). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2016, p. 7-12. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2016_07_12.pdf


 

2. 

Straipsnio pavadinimas: Priešsėlio augalų liekanų apdorojimo įvairiomis azoto trąšomis ir huminėmis medžiagomis bei jų naudojimo normų įtaka dirvožemio savybėms ir derliui

Autoriai (institucija): Ona Bundinienė, Roma Starkutė, Vytautas Zalatorius, Danguolė Kavaliauskaitė, Nijolė Maročkienė

Recenzentai (institucija): dr. Julė Jankauskienė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės ir daržininkystės institutas)

Anotacija: 

2013–2014 m. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute atliktų tyrimų tikslas ištirti ir įvertinti apdorotų skirtingomis azoto trąšomis, huminėmis medžiagomis ir jų mišiniais paskleistų ant ražienų ir susmulkintų šiaudų įtaką dirvožemio savybėms ir augalų produktyvumui. Bandymai vykdyti priesmėlio ant lengvo priemolio karbonatingajame sekliai glėjiškame išplautžemyje – IDg8-k / Calc(ar)i- Epihypogleyic Luvisols – LVg-p-w-cc). Didžiausias prekinis baltagūžių kopūstų derlius (59,3 t ha-1) gautas apdorojus priešsėlio augalų liekanas (ražienas ir susmulkintus šiaudus) azoto trąšomis ir huminėmis medžiagomis (20 l ha-1 humistaro ir 50 kg ha-1 amonio salietros). Priešsėlio augalų liekanas (ražienas ir susmulkintus šiaudus) apdorojus huminėmis medžiagomis (humistaras) ir azoto trąšomis (amonio salietra), pagerėjo dirvožemio fizikinės savybės (dirvos tankis ir kietis).  Didesni organinių medžiagų, humuso kiekiai dirvožemyje pavasarį aptikti apdorojus priešsėlio augalų liekanas (ražienas ir susmulkintus šiaudus) huminėmis medžiagomis ir amonio salietra (10 ir 20 l ha-1 humistaro ir 50 kg ha-1 amonio salietros) bei huminėmis medžiagomis (10 ir 20 l ha-1 humistaro).

Raktiniai žodžiai: amonio salietra, baltagūžiai kopūstai, humistaras, humusas, kietis, organinė medžiaga, tankis.

Puslapių skaičius: 7

Pilna bibliografinė nuoroda: BUNDINIENĖ, Ona; STARKUTĖ, Roma; ZALATORIUS, Vytautas;  KAVALIAUSKAITĖ Danguolė; MAROČKIENĖ, Nijolė. Priešsėlio augalų liekanų apdorojimo įvairiomis azoto trąšomis ir huminėmis medžiagomis bei jų naudojimo normų įtaka dirvožemio savybėms ir derliui. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 7 (12). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2016, p. 13-19. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2016_13_19.pdf


 

3. 

Straipsnio pavadinimas: Prieskoninių augalų panaudojimo galimybių želdiniuose tyrimas

Autoriai (institucija): Idalija Buzienė1, Jolanta Margelienė1, Laima Markevičienė1Nijolė Maročkienė2 (1Kauno kolegijos technologijų ir kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedra Pramonės 22, Kaunas, 2 Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas)

Recenzentai (institucija): dr. Julė Jankauskienė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas

Anotacija: Siekiant nustatyti prieskoninių augalų panaudojimo galimybes želdiniuose tirtos augalų morfologinės-bioekologinės savybės: aukštis, žiedų spalva, žydėjimo laikas ir trukmė.

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute prieskoninių augalų kolekcijoje atliekami ilgalaikiai prieskoninių augalų fenologiniai stebėjimai – augalų augimas, vystimasis bei prisitaikymas.

Tyrimams buvo pasirinkti šešiolikos rūšių skirtingo augumo daugiamečiai prieskoniniai augalai: Inula helenium L., Artemisia dracunculus L., Agastache foeniculum L., Hyssopus officinalis L , Nepeta cataria L., Satureja montana L., Thymus serpyllum L., Origanum vulgare L., Mentha x piperita L., Monarda didyma L., Melissa officinalis L., Lavandula angusitifolia Mill., Salvia officinalis L., Allium nutans L., Allium ursinum L.  Daugiausia prieskoninių augalų yra vidutinio aukščio. Ilgiausia tiriamųjų prieskoninių augalų žydėjimo trukmė yra 31–50 dienų ir daugiau, tai sudaro 50 procentų nuo tirtų augalų skaičiaus.

Raktiniai žodžiai: bioekologija, globalizacija, prieskoniniai augalai, taksonai, želdiniai.

Puslapių skaičius: 8

Pilna bibliografinė nuoroda: BUZIENĖ, Idalija; MARGELIENĖ, Jolanta; MARKEVIČIENĖ, Laima; MAROČKIENĖ, Nijolė. Prieskoninių augalų panaudojimo galimybių želdiniuose tyrimas. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 7 (12). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2016, p. 20-27. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2016_20_27.pdf


 

4. 

Straipsnio pavadinimas: Linų stiebelių morfologiniai tyrimai konkursiniuose veislių bandymuose

Autoriai (institucija): Zofija Jankauskienė, Elvyra Gruzdevienė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Upytės bandymų stotis Linininkų g. 3, Upytė, LT-38294, Panevėžio r.)

Recenzentai (institucija): lekt. Jolanta Margelienė, Kauno kolegija

Anotacija: Konkursiniai veislių bandymai – tai paskutinis selekcinio darbo tyrimo etapas prieš atiduodant sukurtą selekcinę liniją naujos veislės registravimui. 2014 m. LAMMC Upytės bandymų stotyje buvo tirtos 2 standartinės veislės (Kastyčiai ir Belinka) bei 14 selekcinių linijų. Tyrimo tikslas – atlikus morfologinę stiebelių analizę, įvertinti gautus rodiklius, nustatyti perspektyviausias selekcines linijas. Konkursiniuose veislių bandymuose ištyrus keturiolikos selekcinių linijų stiebelių  morfologinius rodiklius nustatyta, jog tik vienos jų dauguma rodiklių buvo iš esmės geresni nei standartinės veislės Kastyčiai. Selekcinės linijos 3166-4 linai buvo aukšti (91,4 cm), turėjo ilgą techninę stiebo dalį (82,5 cm, arba 90 %), kompaktišką šluotelę, gerą stiebelio techninio ilgio ir diametro santykį (561). Numatoma šią perspektyvią selekcinę liniją (pasižyminčią ir gerais derlingumo rezultatais) perduoti ūkinio vertingumo bei išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimams naujos veislės registracijai.

Raktiniai žodžiai: linai, morfologiniai tyrimai, selekcija, techninis stiebelio ilgis

Puslapių skaičius: 10

Pilna bibliografinė nuoroda: JANKAUSKIENĖZofija;  GRUZDEVIENĖ, Elvyra. Linų stiebelių morfologiniai tyrimai konkursiniuose veislių bandymuose. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 7 (12). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2016, p. 28-36. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2016_28_36.pdf


 

5. 

Straipsnio pavadinimas: Andragogų ir studentų darna plėtojant bendruosius gebėjimus

Autoriai (institucija): Jovita Jankienė (Kauno kolegijos Technologijų ir kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedra Pramonės pr. 22, 50387 Kaunas)

Recenzentai (institucija): Aušrinė Peleckienė, LSMU  Kalbų ir edukacijos katedros lektorė, KK Želdinių ir agrotechnologijų katedros lektorė

Anotacija: Straipsnyje nagrinėjama andragogų veikla bei veiksniai, padedantys gerinti ir tobulinti studentų bendruosius gebėjimus Želdinių ir agrotechnologijų katedroje. Atskleidžiama bendrųjų gebėjimų ugdymo nauda studentams. Orientacija į bendrųjų gebėjimų lavinimą didina studento socialinį ir profesinį adaptatyvumą, stiprina psichologinį ir praktinį lankstumą. Studentų bendruosius gebėjimus lemia nuolatinė pažinimo, mokymo(si), patirties, galimybių, motyvacijos, elgesio ir aplinkos veiksnių tarpusavio sąveika.

Raktiniai žodžiai: andragogas, suaugusiųjų švietimas, bendrieji gebėjimai.

Puslapių skaičius: 7

Pilna bibliografinė nuoroda: JANKIENĖ, Jovita. Andragogų ir studentų darna plėtojant bendruosius gebėjimus. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 7 (12). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2016, p. 37-42. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2016_37_42.pdf


 

6. 

Straipsnio pavadinimas: Ekologinio ūkininkavimo plėtros ir paramos sąsajos Lietuvoje

Autoriai (institucija): Nijolė Jurkšaitienė, Donatas Klimavičius (Kauno kolegija,Technologijų ir Kraštotvarkos fakultetas Želdinių ir agrotechnologijų katedra, Pramonės pr.22, Kaunas)

Recenzentai (institucija): doc. Dr. Regina Vasinauskienė, Aleksandro Stulginskio universitetas

Anotacija: Lietuvai tapus ES nare, vis didesnis dėmesys skiriamas ekologinių produktų gamybai. Straipsnyje analizuojama ekologinio ūkininkavimo plėtra Lietuvoje 1993 -2013m., pateikiamos ūkininkavimo plėtros tendencijos, atsižvelgiant į 5 finansinės paramos etapus ekologiniam ūkininkavimui etapus. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad ekologinio ūkininkavimo Lietuvoje plėtra yra tampriai susijusi su teikiama parama šiai gamybos sistemai.

Raktiniai žodžiai: ekologinis ūkininkavimas, finansinė parama, sertifikuotas žemės ūkio naudmenų plotas.

Puslapių skaičius: 7

Pilna bibliografinė nuoroda: JURKŠAITIENĖ, Nijolė;  KLIMAVIČIUS, Donatas. Ekologinio ūkininkavimo plėtros ir paramos sąsajos Lietuvoje. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 7 (12). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2016, p. 43-49. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2016_43_49.pdf


 

7. 

Straipsnio pavadinimas: Laiškinio česnako veislių ir linijų agrobiologinis įvertinimas

Autoriai (institucija): Nijolė Maročkienė1, Laima Markevičienė2,Danguolė Juškevičienė1, Rasa Karklelienė1, Ona Bundinienė1   (1Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333, Babtai, Kauno r.,  2Kauno kolegijos technologijų ir kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedra Pramonės pr. 22, LT-50468, Kaunas)

Recenzentai (institucija): dr. Loreta Buskienė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės institutas

Anotacija: Laiškinio česnako (Allium schoenoprasum L.) veislių ir linijų agrobiologinio įvertinimo tyrimai buvo atlikti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto eksperimentinėje bazėje 2013–2014 metais. Lauko bandymas buvo įrengtas 2013 metų pavasarį. Tirtos trys skirtingos geografinės kilmės laiškinio česnako veislės – ‘Aliai’ (Lietuva), ‘Zornaja rostan’ (Baltarusija), ‘Sempra’ (Čekija) ir institute atrinktos keturios selekcinės linijos – Nr.04-29, Nr.04-29, Nr.07-31, Nr.07-32.

Laiškiniai česnakai padauginti vegetatyviniu būdu – dalijant trejų metų amžiaus kerus į 6–8 ropelių kerelius ir pasodinti lygiame paviršiuje eilėmis pagal sodinimo tankumo schemą – 0,70 x 0,30 m(47 620 vnt. ha-1). Gauti rezultatai buvo lyginami su laiškinio česnako ‘Aliai’ veisle, įrašyta Lietuvoje į Nacionalinį augalų veislių sąrašą. Įvertinus tyrimo duomenų visumą nustatyta, kad pirmaisiais augimo metais laiškiniai česnakai buvo mažiau produktyvūs.

Raktiniai žodžiai: augumas, laiškinis česnakas, selekcinė linija, veislė

Puslapių skaičius: 7

Pilna bibliografinė nuoroda: MAROČKIENĖ, Nijolė; MARKEVIČIENĖ, Laima; JUŠKEVIČIENĖ, Danguolė; KARKLELIENĖ, Rasa; BUNDINIENĖ, Ona. Laiškinio česnako veislių ir linijų agrobiologinis įvertinimas. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 7 (12). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2016, p. 50-57. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2016_50_57.pdf


 

8. 

Straipsnio pavadinimas: Genėjimo laiko ir skaičiaus įtaka stambiažiedžių indinių chrizantemų žiedynų skaičiui ir kokybei

Autoriai (institucija): Vilija Matyžiūtė (Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto Žemės ūkio ir maisto mokslų institutas, Studentų 11, 53333 Kauno rajonas)

Recenzentai (institucija): doc. dr. Laimutis Januškevičius, Kauno kolegija

Anotacija: Indinės stambiažiedės chrizantemos – vienos iš svarbiausių skinamų gėlių Vėlinėms, o reguliuojant paros šviesos rėžimą – žydinčių chrizantemų galime turėti įvairiu metų laiku. Manoma, kad chrizantemų vystymuisi įtakos gali turėti  genėjimo laikas ir skaičius. Stambiažiedės chrizantemos žiedams paprastai auginamos su 1-3 žiedynstiebiais ir daugiau kaip 60 cm aukščio.  Bandymas atliktas trimis variantais, kiekvienas variantas 4 pakartojimais. Kiekviename pakartojime po 5 chrizantemų kerus. Bandymas atliktas su baltažiede vidutinio vėlyvumo chrizantemų veisle ‘Excel’. Paskaičiuota standartinio vidurkio paklaida (SE) parodė, kad tyrimų duomenys patikimi. Darant galutinę atlikto tyrimo išvadą, galime teigti, kad auginant indines chrizantemas žiedynams skinti ir siekiant gauti daugiausiai geros kokybės žiedynų, chrizantemų daigų sodinimą nereiktų vėluoti, sodinti jas gegužės pabaigoje ir du kartus genėti. Norint gauti maksimalų žiedynų skaičių (pavyzdžiui specializuojantis gedulingų vainikų gamyboje), galima sodinti vėliau (birželio mėn. antroje pusėje) ir genėti 2 kartus. Šios išvados tinka auginant vidutinio vėlyvumo chrizantemas ir planuojant jų žydėjimą Vėlinėms.

Raktiniai žodžiai: chrizantemų genėjimas, genėjimo laikas, žiedynstiebio ir žiedyno kokybė.

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda:  MATYŽIŪTĖ, Vilija. Genėjimo laiko ir skaičiaus įtaka stambiažiedžių indinių chrizantemų žiedynų skaičiui ir kokybei. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 7 (12). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2016, p. 58-63. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2016_58_63.pdf


 

9. 

Straipsnio pavadinimas: Lietuvos kaimo sodybų želdinimo tradicijų tyrimo metodologiniai pagrindai

Autoriai (institucija): Romualdas Misius (Kauno kolegija, Technologijų ir Kraštotvarkos fakultetas Želdinių ir agrotechnologijų katedra, Pramonės pr.22, Kaunas)

Recenzentai (institucija): doc. dr. Laimutis Januškevičius, Kauno kolegija

Anotacija: Dabartinis Lietuvos kaimiškasis kraštovaizdis suformuotas vykdant kolūkinę žemėnaudą ir visuotinę žemių melioraciją. Žemės ūkio gamybos industrializavimas, visos kaimo apgyvendinimo sistemos pertvarkymas, naujų kolūkinių gyvenviečių statyba, melioracija ir vienkieminės sistemos naikinimas labai sumažino kaimiškojo kraštovaizdžio istorinio perimamumo sąlygas, paspartino  kraštotvarkinių tradicijų, vietinio bei nacionalinio savitumo nykimą, labai sumažino perimtinų vienkieminių sodybų ir apsauginių želdynų erdvinės sistemos smulkesnių komponentų, palaikančių kaimiškojo kraštovaizdžio savitumo tęstinumą, ekologinės pusiausvyros stabilumą bei istoriškai susiklosčiusio agrarinio kraštovaizdžio raidos perspektyvą. Todėl šalies kaimiškojo kraštovaizdžio nacionalinio ir etnoregioninio  savitumo atstatymas labai svarbus pirmiausia krašto kultūrai, jo identitetui Europoje išsaugoti, tarptautiniam Lietuvos įvaizdžiui ir patrauklumui didinti. Nuo seno kaimiškajam kraštovaizdžiui didelę vizualinę įtaką darė valstiečių sodybos ne tik savo etnoarchitektūriniais pastatais, bet ir savitu apželdinimu. Jos buvo ir toliau išlieka kaimiškojo kraštovaizdžio nacionalinį bei etnoregioninį savitumą formuojančiu ir atspindinčiu elementu.

Straipsnyje analizuojami Lietuvos kaimo sodybų želdinimo tradicijų tyrimo metodologiniai pagrindai: mokslinio tyrimo metodikos rengimo gairės, bendrosios nuostatos ir struktūra, aptariami kaimo sodybų želdinimo tradicijų tyrimo proceso organizavimo būdai, tyrimo metodai ir struktūriniai aspektai, sodybų želdyno vertinimo kriterijai ir požymiai, surinktų duomenų apdorojimo ir analizavimo bei gautų rezultatų patikimumo nustatymo niuansai.

Raktiniai žodžiai: kaimiškasis kraštovaizdis, valstiečio sodyba, želdinimo tradicijos, tyrimo metodai ir metodika.

Puslapių skaičius: 13

Pilna bibliografinė nuoroda: MISIUS, Romualdas. Lietuvos kaimo sodybų želdinimo tradicijų tyrimo metodologiniai pagrindai. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 7 (12). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2016, p. 64-75. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2016_64_75.pdf


 

10. 

Straipsnio pavadinimas: Vaistinių (aromatinių) augalų žaliavos ruošimo inovatyvios technologijos vaistažolininkystės plėtrai Lietuvoje

Autoriai (institucija): Ona Ragažinskienė1, 3, Lina-Danutė Zutkienė2 (1Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas; Ž. E. Žilibero g.6, LT- 46324 Kaunas;  2Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų institutas; K. Donelaičio g. 52-603, LT- 44244. Kaunas; 3Kauno kolegijos Medicinos fakultetas; K. Petrausko g. 15, LT-44162 Kaunas)

Recenzentai (institucija): prof. habil. dr. Nijolė Savickienė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Anotacija: Perspektyvių vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų auginimo lauko bandymuose, jų stebėjimo ir vaistinės augalinės žaliavos ruošimo ir džiovinimo technologijų teorinių pagrindų sukūrimas ekologinės žemdirbystės ūkiuose, įvairiuose geografiniuose regionuose įgalina šių mokslo žinių įdiegimą, projektuojant vaistažolinikystės verslą ir jo naudojimą ekologinio ūkio sąlygomis Lietuvoje.

Bandymai įrengti 2012–2014 m. trijuose Lietuvos geografiniuose regionuose: Pietų, Vidurio ir Pietryčių Lietuvoje. Tiriamieji darbai atlikti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“ projektą „Perspektyvių vaistinių augalų auginimo ir inovatyvių vaistinės augalinės žaliavos ruošimo technologijų, naudojant Saulės energiją, sklaida“ (Projekto Nr.1PM-PV-10-1-003015-PR001)

Tyrimų objektas – vaistinis augalas rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea (L.) Moench.

Darbo tikslas – sukurti perspektyvių vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų parodomųjų bandymų įrengimo ir jo vykdymo ir vaistinės augalinės žaliavos ruošimo ir inovatyvaus džiovinimo technologijų metodinę priemonę.

Raktiniai žodžiai: Echinacea purpurea (L.) Moench, vaistinės augalinės žaliavos inovatyvios džiovinimo technologijos, lauko bandymai

Puslapių skaičius: 3

Pilna bibliografinė nuoroda: RAGAŽINSKIENĖ, Ona Ragažinskienė; ZUTKIENĖ, Lina-Danutė. Vaistinių (aromatinių) augalų žaliavos ruošimo inovatyvios technologijos vaistažolininkystės plėtrai Lietuvoje. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 7 (12). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2016, p. 78-80. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2016_76_80.pdf


 

11. 

Straipsnio pavadinimas: Lietuvos miestų gatvių želdinių stebėsena

Autoriai (institucija): Vilija Snieškienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas, Ž. E. Žilibero g. 6, LT-46324 Kaunas) 

Recenzentai (institucija): dr. Antanina Stankevičienė, Vytauto Didžiojjo universiteto Kauno botanikos sodasV

Anotacija: Straipsnyje pateikiami 2009–2015 m. atlikto darbo – Alytaus miesto gatvių želdinių stebėsenos, rezultatai. Įvertinta Lietuvos miestų gatvių želdynuose vyraujančių rūšių brandžių medžių būklė. Buvo vertinta mažalapės ir didžialapės liepų, paprastojo kaštono ir paprastojo klevo defoliacija, dechromacija, lapų nekrozės, sausų šakų kiekis lajose, medžių kamienų pažeidimai bei ligų intensyvumas ir kenkėjų gausumas. Daugumos tirtų rūšių medžių būklė priklausė nuo klimato sąlygų ir buvo gana gera, išskyrus paprastąjį kaštoną, kuriuos pažeidė keršoji kaštoninė kandelė. Bet ir šio kenkėjo pastaruosius metus gatvių želdiniuose mažėja.

Raktiniai žodžiai: stebėsena, gatvių želdynai, medžių būklė

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda: SNIEŠKIENĖ, Vilija. Lietuvos miestų gatvių želdinių stebėsena. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 7 (12). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2016, p. 81-86. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2016_81_86.pdf


 

12. 

Straipsnio pavadinimas: Šiaudų ir kitų fermentuotų organinių medžiagų panaudojimas bulvių tręšimui ir dirvožemio savybių gerinimui

Autoriai (institucija): Gintaras Šiaudinis1, Regina Repšienė,2 (1Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filialas, Gargždų g., 29, LT – 96216, Vėžaičiai, Klaipėdos r., 2Klaipėdos valstybinės kolegijos Technologijų fakultetas, Bijūnų g. 10, 1223 Klaipėda)

Recenzentai (institucija): dr. Regina Skuodienė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Vėžaičių filialas

Anotacija: Kasmet pasauliniu mastu didėja susidomėjimas organine (ekologine) žemdirbyste. Atsisakant mineralinių trąšų, atsiranda būtinybė ištirti ir įvertinti įvairias organines trąšas bei jų poveikį augalų produktyvumui ir dirvožemio cheminėms savybėms. Perdirbant organinės kilmės žaliavas, susidaro nemaži atliekų kiekiai, kurie sėkmingai gali būti panaudojami įvairių augalų tręšimui. 2015 metais LAMMC Vėžaičių filiale atlikti lauko tyrimai, kurių metų buvo įvertinta atidirbto ir kompostuoto grybų substrato (grybų komposto) poveikis bulvių produktyvumui. Abiem atvejais, tiek tręšiant grybų kompostu bulvių priešsėlį (2014 m.), tiek ir tręšiant tiesiogiai, didžiausias gumbų derlingumas gautas naudojant didžiausią – 40 t/ha grybų substrato normą – vidutiniškai 17,15 ir 20,45 t/ha.

Tręšiant 20 kg/ha norma, užaugo didžiausias stambiausių (virš 80 g) bulvių – 78,05%. Daugiausia stambių gumbų (virš 80g) dalis užaugo tręšiant bulves 20 kg/ha komposto norma – 78,05% (tręšiant tiesiogiai) ir 58,91 (tręšiant priešsėlį). Bulvių krakmolingumas ir nitratų kiekis gumbuose iš esmės nepriklausė nuo tręšimo lygio.

Tręšimas grybų kompostu teigiamai įtakojo agrocheminius rodiklius – pastebimas esminis mažino dirvožemio pH sumažėjimas bei judriųjų P2O5 bei K2O kiekių padidėjimas viršutiniame dirvožemio sluoksnyje.

Raktiniai žodžiai: grybų kompostas, bulvės, derlingumas, gumbų frakcijos, agrocheminiai rodikliai

Puslapių skaičius: 9

Pilna bibliografinė nuoroda: ŠIAUDINIS, Gintaras; REPŠIENĖ, Regina. Šiaudų ir kitų fermentuotų organinių medžiagų panaudojimas bulvių tręšimui ir dirvožemio savybių gerinimui.  Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 7 (12). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2016, p. 87-95. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2016_87_95.pdf


 

13. 

Straipsnio pavadinimas: Rekreacinių želdinių būklės stebėsena Alytaus mieste

Autoriai (institucija): Antanina Stankevičienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas, Ž. E. Žilibero 6, 46324 Kaunas)

Recenzentai (institucija): dr. Vilija Snieškienė, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas

Anotacija: 2009–2013 m. atlikta Alytaus miesto rekreacinių želdinių būklės stebėsena. Tyrimo metu augalus pažeidė  25 genčių, 33 rūšių grybinių ligų sukėlėjai ir 15 genčių, 19 rūšių kenkėjai. Grybinės ligos pažeidė 27 genčių, 35 rūšių, 6 veislių sumedėjusius dekoratyvinius augalus, o kenkėjai pakenkė 11 genčių, 16 rūšių, 3 veislių augalams. 37 genčių, 54 rūšių, 11 veislų augalai buvo sąlyginai sveiki. Dažniausiai buvo aptinkami miltligės sukėlėjai (4 gentys, 9 rūšys). Identifikuoti grybinių ligų sukėlėjai ir kenkėjai sumedėjusių augalų dekoratyvumui Alytaus miesto rekreaciniuose želdiniuose didelės įtakos neturėjo.

Raktiniai žodžiai: grybinės ligos, kenkėjai, rekreaciniai želdiniai, sumedėję augalai

Puslapių skaičius: 7

Pilna bibliografinė nuoroda: STANKEVIČIENĖ, Antanina. Rekreacinių želdinių būklės stebėsena Alytaus mieste. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 7 (12). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2016, p. 96-102. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2016_96_102.pdf


 

14. 

Straipsnio pavadinimas: Piktžolių naikinimo sistemų parinkimas Kęstučio Bružiko ūkyje

Autoriai (institucija): Aloyzas Šeškas (Kauno kolegijos  Technologijų ir Kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedra, Pramonės g.22, Kaunas)

Recenzentai (institucija): mokslinis agronomas Bronius Šimkus, Kėdainių rajono Labūnavos žemės ūkio bendrovės konsultantas

Anotacija: Manoma, kad dėl piktžolių pasaulyje netenkama daugiau negu trečdalio kultūrinių augalų derliaus. Derliaus nuostoliai dėl piktžolėtumo priklauso ne tik nuo piktžolių rūšinės sudėties, tankumo, biomasės, bet ir nuo kultūrinių augalų rūšies.

Vien dėl piktžolių yra prarandama ne tik nemažai derliaus, bet ir padidėja sugaištamo laiko bei panaudojamų investicijų apimtys, nukenčia ūkiuose pagaminamos produkcijos kokybė. Dėl tos priežasties piktžolių naikinimas buvo ir yra laikomas vienu iš svarbiausių veiksnių, įtakojančių auginamų augalų  derlius bei gaunamą ekonominę naudą.Dėl tos priežasties 2015 metais Kauno rajono Digrių kaime ūkininkaujančio K. Bružiko ūkyje, jam pageidaujant, buvo pradėta tirti  taikomų piktžolių sistemų parinkimo efektyvumas, vystant intensyvų augalininkystės ūkį.

Pirmaisiais tyrimo metais daugiausia dėmesio buvo skiriama literatūrinės medžiagos analizei, buvo paruošta tiriamojo darbo atlikimo metodika, pradėta tirti laukų piktžolėtumo sortimentas, bandyta nustatyti labiausiai paplitusias piktžoles bei jų įtaką vizualiai pasėlių būklei

Raktiniai žodžiai: agrotechnika, efemerinės, liemenšaknės, vienskiltės ir dviskiltės piktžolės, pūdymas, ražienų skutimas

Puslapių skaičius: 8

Pilna bibliografinė nuoroda: ŠEŠKAS, Aloyzas. Piktžolių naikinimo sistemų parinkimas Kęstučio Bružiko ūkyje. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 7 (12). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2016, p. 103-100. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2016_103_110.pdf


 

15. 

Straipsnio pavadinimas: Kauno miesto Naugardiškių ir Lazdijų rajono Rudaminos dvaro parkų želdinių būklė

Autoriai (institucija): Irena Tulabienė1, Vilija Snieškienė2 (1Kauno kolegijos Technologijų ir Kraštotvarkos fakultetas, Pramonės pr. 22, LT-50468 Kaunas. 2Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas, Ž. E. Žilibero 6, LT-46324 Kaunas)

Recenzentai (institucija): dr. Antanina Stankevičienė, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas

Anotacija: 2010–2014 m. buvo tirta Lazdijų rajono Rudaminos dvaro ir Kauno miesto Aleksoto seniūnijos Naugardiškių parkų želdinių būklė. Rudaminos parke introdukuotų augalų fitosanitarinė būklė buvo įvertinta 12 rūšių vietinės floros ir 8 introdukuotų augalų, o Naugardiškių parke – 8 vietinės floros ir 7 introdukuotų. Abiejuose parkuose vietinės floros buvo įvertinta 20 rūšių ir 15 rūšių introdukuotų sumedėjusių augalų būklė. Geriausios būklės per visą tyrimų laikotarpį buvo – vietinės floros: paprastasis uosis, paprastasis skroblas, blindė, juoduogis šeivamedis, paprastoji vinkšna, o introdukuoti augalai: Europinis maumedis ir Kanadinė tuopa. Didesnių skirtumų tarp abiejuose parkuose augančių augalų būklės nebuvo pastebėta. 2010–2014 m. ligų sukėlėjai ir kenkėjai Rudaminos ir Naugardiškių parkuose nebuvo paplitę. Per visą tyrimų laikotarpį abiejuose parkuose pastoviai gausu buvo keršosios kaštoninės kandelės, kurios pažeidimai siekė iki 4 balų. Rudaminos parke gausiau klevo lapų juodulių, pažeidimas 3 balai.

Raktiniai žodžiai: Rudaminos dvaro parkas, Naugardiškių parkas, želdiniai, ligos, kenkėjai

Puslapių skaičius: 7

Pilna bibliografinė nuoroda: TULABIENĖ, Irena; SNIEŠKIENĖ, Vilija. Kauno miesto Naugardiškių ir Lazdijų rajono Rudaminos dvaro parkų želdinių būklė. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 7 (12). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2016, p. 111-117. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2016_111_117.pdf


 

16. 

Straipsnio pavadinimas: Gėlių sortimento kaitos tendencijos Lietuvos miestų visuomeniniuose gėlynuose

Autoriai (institucija): Jonas Vaidelys (Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto Žemės ūkio ir maisto mokslų institutas, Studentų 11, 53333 Kauno rajonas)

Recenzentai (institucija): doc. dr. Laimutis Januškevičius, Kauno kolegija

Anotacija:  Gėlių sortimentas Lietuvos miestuose buvo tirtas 2004-2006, 2012- 2013 m. ir tyrimų rezultatai palyginti  su 1980-1983 m. atliktais tyrimais. Gėlių sortimento kaitos palyginimui buvo ištirta 12 Lietuvos miestų visuomeniniai gėlynai. Nustatyta, kad gėlių sortimentas šių miestų gėlynuose padidėjo 31 taksonu (41,89%) ir tyrimo metais gėlynuose augo 105 taksonų gėlės. Sortimento pokyčius įvertinus pagal bioekologines grupes, pastebėta, kad daugelio gėlių bioekologinių grupių taksonų skaičius didėjo, išskyrus dvimetes gėles ir rožes, kurių taksonų skaičius sumažėjo. Kito ir pačio sortimento rūšinė sudėtis. Naujai auginama 17 taksonų vienmečių gėlių, 1 taksonas – dvimečių, net 40 taksonų daugiamečių gėlių, 2 taksonai – daugiamečių lauke nežiemojančių gėlių ir 1 taksonas rožių. Neauginama 3 taksonai vienmečių gėlių, 2 – dvimečių, 25 taksonai daugiamečių ir 2 taksonai rožių. Gėlių sortimento pokytį įvertinus absoliučiais skaičiais, matome, kad tirtuose miestuose auginamų gėlių sortimentas pakito 61 nauja gėlių rūšimi, o įvertinus tai, kad dalis gėlių nustota auginti, gėlių sortimentas padidėjo 29 taksonais.

Raktiniai žodžiai: gėlių sortimentas, sortimento kaita, taksonai, bioekologinės gėlių grupės

Puslapių skaičius: 7

Pilna bibliografinė nuoroda: VAIDELYS, Jonas. Gėlių sortimento kaitos tendencijos Lietuvos miestų visuomeniniuose gėlynuose. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 7 (12). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2016, p. 118-124. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2016_118_124.pdf


 

17. 

Straipsnio pavadinimas: Lietuviškų meilenio hibridų (hippeastrum x hybridum) sėjinukų morfologinis ir gentinis įvertinimas

Autoriai (institucija): JuditaVarkulevičienė¹, Judita Žukauskienė² (¹Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas,  Žilibero 2, LT-46324 Kaunas,  2Vytauto Didžiojo universitetas, gamtos mokslų fakultetas, Vileikos 8, LT- 44404 Kaunas)

Recenzentai (institucija): dr. Antanina Stankevičienė, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas

Anotacija: Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode (VDU KBS) yra sukaupta dekoratyvių, vasarą žydinčių gėlių meilenio (Hippeastrum) sėjinukų kolekciją. Šios kolekcijos hibridai buvo sukurti naudojant tarpveislinį apdulkinimo būdą, kryžminant veisles žiedadulkių mišiniu. Morfologinei ir genetinei analizei atlikti buvo pasirinkta 20 skirtingų Hippeastrum x hybridum varietetų, 4 olandiški ir 16 lietuviškų. Morfologiniai požymiai buvo aprašomi naudojant dekoratyvinių augalų metodiką. Gauti duomenys patvirtino, jog tirtų sėjinukų daigai ir žiedai yra kokybiški ir yra atsparesni grybinėms ligoms. Taip pat atlikus morfologinę analizę buvo aptiktas platus žiedo spalvos, formos ir dydžio svyravimas sėjinukuose. Atlikus APPD analizę su 7 žymenimis buvo pagausinti 99 skirtingi fragmentai iš kurių 70 (apie 71%) buvo polimorfiniai. Fragmentų dydis svyravo nuo 250 iki 2000 bp. Unikalių fragmentų skaičius tirtuose sėjinukuose svyravo nuo 1 iki 6. Olandiški ir lietuviški sėjinukai tarpusavyje genetiškai skyrėsi 5%. Didesniu polimorfiškumas pasižymėjo lietuviški sėjinukai nei olandiški. Meilenio hibridų (Hippeastrum x hybridum) vertinimas genetiniu ir morfologiniu aspektu Lietuvoje atliktas pirmą kartą.

Raktiniai žodžiai: Hippeastrum spp, veislės, sėjinukai, varietetai, APPD analizė

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda: VARKULEVIČIENĖ, Judita; ŽUKAUSKIENĖ, Judita. Lietuviškų meilenio hibridų (hippeastrum x hybridum) sėjinukų morfologinis ir gentinis įvertinimas. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 7 (12). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2016, p. 125-130. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2016_125_130.pdf


 

18. 

Straipsnio pavadinimas: Naujausios tendencijos floristikos srityje

Autoriai (institucija): Dana Žemaitaitienė (Kauno kolegija)

Recenzentai (institucija): doc. dr. Romualdas Misius, Kauno kolegija

Anotacija: Straipsnyje apžvelgiama nekomercinės paskirties floristiniai darbai 2010 – 2015 metų laikotarpyje eksponuoti Lietuvos renginiuose, parodose bei analizuojama naudoti šiuolaikiniai floristinių kompozicijų struktūriniai elementai, įvertinamos floristinės technikos bei atskleidžiamos naujos tendencijos floristikos srityje.

Raktiniai žodžiai: flower arranging secrets, Lietuvos nacionalinė floristų asociacija, floristikos tendencijos

Puslapių skaičius: 11

Pilna bibliografinė nuoroda: ŽEMAITAITIENĖ, Dana. Naujausios tendencijos floristikos srityje. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 7 (12). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2016, p. 131-141. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2016_131_141.pdf


 

19. 

Straipsnio pavadinimas: Influence of planting date on growth and cut flower in gladiolus

Autoriai (institucija): Ivanka Ivanova1, Valeria Ivanova2, Dimitar Dimitrov2 (1 Institute of Ornamental Plants, Bulgaria, 2 Department of Horticulture, Agricultural University, Bulgaria)

Recenzentai (institucija): Assoc. Prof. Dr. Nadejda Zapryanova

Anotacija: The effect of two planting dates (April 20 and May 10 – 20 days apart) of the corms of the first two Bulgarian gladiolus cultivars on the separate phases of development and flower production was studied in 2013-2014 in the area of Plovdiv. The period from the beginning of germination to the beginning of flowering was 68 and 84 days for the cultivars Iva and Ekaterina, respectively and for those planted on May 10 – 65 and 78 days, respectively. The planting date affected the indexes of the cut flower. The later planting date in both gladiolus cultivars had a positive effect on the stem length and flower diameter and the earlier planting date brought the formation of more buds per cut flower in the same cultivars.

Raktiniai žodžiai: gladiolus, cultivar, planting date, phenophase, cut flower

Puslapių skaičius: 4

Pilna bibliografinė nuoroda: IVANOVA, Ivanka, IVANOVA, Valeria, DIMITROV, Dimitar.  Influence of planting date on growth and cut flower in gladiolus. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 7 (12). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2016, p. 142-145. ISSN 2029-1906.

Kalba: Anglų

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2016_142_145.pdf


 

20. 

Straipsnio pavadinimas: Effect of water deficit induced by osmotic stress on Bulgarian spray-carnation (D. Caryophyllus f. spray hort.) cv. IRA in vitro.

Autoriai (institucija): Nadejda Zapryanova1, Bistra Atanassova1, Valeria Ivanova2 (1Institute of Ornamental Plants – Sofia, 2Agricultural University-Plovdiv)

Recenzentai (institucija): Assoc. Prof. Dr. Ivanka Ivanova (Institute of Ornamental Plants – Sofia)

Anotacija: Drought is one of the main unfavourable environmental factors which affect the quality and productivity of ornamental plants. That is why, it is important to study soil drought as a stress factor. Plant responses to the harmful effect of stress factors (drought) are not yet fully understood, as the plant organism employs a large array of adaptive defense reactions to respond to a stress stimulus. By studying the physiological mechanisms of plant resistance in laboratory conditions, the specific responses of the plant culture to a single stress factor can be observed. In our study, to simulate water deficit induced by osmotic stress, different concentrations of polyethylene glycol (PEG) were used: 10%, 20%, 30% and 40%. The model plant was Bulgarian spray-carnation cultivar cv. Ira in vitro. The response to drought stress was studied based on the following end-points: plant growth reactions, relative water content (RWC %), and electrolyte leakage (conductivity).

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda:  ZAPRYANOVA Nadejda, ATANASSOVA Bistra, IVANOVA Valeria. Effect of water deficit induced by osmotic stress on Bulgarian spray-carnation (D. Caryophyllus f. spray hort.) cv. IRa in vitro. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 7 (12). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2016, p. 146-151. ISSN 2029-1906.

Kalba: Anglų

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2016_146_151.pdf


 

21. 

Straipsnio pavadinimas: Study of the influence of time collection of seeds of certain species of linden (Tilia ssp.) on growth and vegetative behaviours of seedlings

Autoriai (institucija): Valeria Ivanova, Nadezhda Semkova, Liliana Nacheva, Krassimir Kosev (Agricultural University-Plovdiv)

Recenzentai (institucija): Prof. Dr. Nikolay Panayotov

Anotacija: The main goal of the present study was to assess the influence of collection time on growth and vegetative behaviour of seedlings from certain species of Tilia order to established the proper tim with high adaptability and flexibility to environmental condition. The experiment carried out with three species of TiliaT. cordata Mill., T. platyphyllos Scop., T. tomentosa Moench., and the seeds were collected in five terms -15.07.; 1.08.; 15.08.; 1.09.; 15.09. The number of leaves, leaf area, volume of root system, length of root system, number of roots, fresh  and dry weight of leaves and roots   were determinated. The fastest growing plants of the three species lime derived from collected seeds in August. It was found that with the highest stem in the end of the first growing season plants were obtained from the collection of 15.08 and 1.09 seeds – 3.7; 4.7 and 4.3 respectively for T. platyphyllos, T. cordata, T. tomentosa. Effects on the stem diameter was not observed.

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda: IVANOVA Valeria, SEMKOVA Nadezhda, NACHEVA Liliana, KOSEV Krassimir. Study of the influence of time collection of seeds of certain species of linden (Tilia ssp.) on growth and vegetative behaviours of seedlingsDekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 7 (12). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2016, p. 152-156. ISSN 2029-1906.

Kalba: anglų

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2016_152_156.pdf


 

22. 

Straipsnio pavadinimas: Assessment of yield and stability of two varieties of cape gooseberry (Physalis peruviana L.) depending on the nitrogen rate

Autoriai (institucija): Nikolay Panayotov, Dochka Dimova, Ani Popova,Valeria Ivanova, Diana Svetleva (Agricultural University-Plovdiv)

Recenzentai (institucija): assoc. prof. Dr. Dimka Haytova

Anotacija: The main goal of the present study was to assess the yield and yield stability in order to established the variety and rate of nitrogen fertilization with high adaptability and flexibility to environmental condition. The experiment carried out with two genotype of cape gooseberry Plovdiv and Obrazec 1, fertilized with five rate of nitrogen – 0, 70, 140, 210 and 280 kg.ha-1. The productivity and the index of stability were determinated. The highest yield was established in rates 70 kg.ha-1and 140 kg.ha-1. With the highest index of yield stability and respectively with good adaptability to environmental condition was assessed the variant N140P160K120 in both genotype YS(i)=12+ for Plovdiv and YS(i)=10+ for Obrazec 1.

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda:  PANAYOTOV Nikolay, DIMOVA Dochka, POPOVA Ani, IVANOVA Valeria, SVETLEVA. Assessment of yield and stability of two varieties of cape gooseberry (Physalis peruviana L.) depending on the nitrogen rate. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 7 (12). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2016, p. 157-161. ISSN 2029-1906.

Kalba: anglų

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2016_157_161.pdf


 

23. 

Straipsnio pavadinimas: Перспективы развития семеноводства цветочных культур в Болгарии

Autoriai (institucija): Димка Хайтова, Валерия Иванова (Аграрен университет)

Recenzentai (institucija): Prof. Dr. Nikolay Panayotov

Anotacija: Декоративные растения — это наиболее обширная группа культивируемых растений, в которой только травянистые декоративные многолетники открытого грунта представлены примерно 6000 видами и несколькими десятками тысяч сортов. Ассортимент декоративных растений непрерывно расширяется за счет интродукции диких видов и создания новых сортов. Цветоводство как отрасль человеческой деятельности является неотъемлемой составной частью всего растениеводства. Оно охватывает специфическую группу растений, которые не используются в качестве продуктов питания или для удовлетворения каких-либо других материальных потребностей, а служат эстетическими источниками облагораживания окружающей среды и интерьеров помещений. Развитие цветоводства обусловливается непрерывным ростом площадей населенных мест и возрастающим спросом людей на цветочную продукцию для индивидуальных участков и интерьеров. К области цветоводства относится и семеноводство декоративных культур – получение семян, из которых в последствие выращивается цветочная продукция. Семеноводство — огромная специфическая отрасль, со своими селекционными, агротехническими и технологическими принципами и приемами. Задача элитного и цветочно-декоративных растений состоит в том, чтобы обеспечить получение высококачественных семян при сохранении ими биологических и хозяйственно ценных признаков сортов, отвечающих требованиям стандартов на сортовые и посевные качества семян. В настоящем работе поставлена цель – обосновать комплекс агротехнических, экологически и экономически эффективных мер для перспективы развития семеноводства цветочных культур в Болгарии.

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda: ХАЙТОВА Димка, ИВАНОВА Валерия. Перспективы развития семеноводства цветочных культур в Болгарии.  Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 7 (12). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2016, p. 162-165. ISSN 2029-1906.

Kalba: rusų

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2016_162_165.pdf